Knygnešys Juozapas-Otto Širvydas
Knygnešys gimė 1875-04-04 Dauliūnų kaime, netoli Jūžintų. Piemenauti išėjo labai anksti, nes neturtingi tėvai samdyti svetimo vaiko net negalvojo. Jis vasarą ganydavo, o žiemą broliukus prižiūrėdamas, dar ir plunksnas plėšydamas, skaitydavo viską, kas tik pakliūdavo po ranka. Nuo motinos „ratelio mokyklos“ pakliuvo į Dauliūnų daraktoriaus Rakūno mokyklą. Joje mokėsi 30 vaikų. Širvydas išsiskyrė iš kitų vaikų, nes be galo domėjosi lietuviška kalba ir knygomis.
Nepriklausomoje Lietuvoje tai buvo visiems žinomas žmogus, aktyvus visuomenės veikėjas. Ypač uoliai jis dirbo spaudos draudimo metais. Dar jaunuoliu būdamas, jis gabeno lietuvišką spaudą iš Rytų Prūsijos, platino ją visoje Lietuvoje, leido nedidelės apimties rankraštinį laikraštėlį „Triūsas mužikėlio“. Vietiniai žandarai ne kartą perspėjo mesti draudžiamą veiklą, tačiau jaunuolis buvo atkaklus. Jis geriau pasirinko Panevėžio kalėjimą, vėliau tremtį į Latviją, bet atsisakyti švietėjiško darbo tarp ilgasermėgių ūkininkų jau nebegalėjo.
1900 m. Panemunėlyje, kur gyveno kitas žymus Lietuvos švietėjas kunigas Jonas Katelė, jis įsteigė jaunimo švietimo būrelį „Žvaigždė“. Be jau minėtų asmenų šiame būrelyje aktyviai dalyvavo Tubelių ir Kubilių šeimų jaunuoliai. J.O. Širvydas, kuris konspiracijos tikslais tuo metu vadinosi ir pasirašinėjo Bevardžio slapyvardžiu, kartu su „Žvaigždės“ draugijos nariais rengė įvairius pasilinksminimo vakarėlius, iš kurių didžiausio populiarumo susilaukė vaidinimai. Artistai dažniausiai vaidino pjesę „Amerika pirtyje“. Vasaros metu aktyviai šiuose renginiuose dalyvaudavo Mintaujos gimnazijos mokinys Juozas Tūbelis, kuris vėliau tapo Lietuvos Ministru Pirmininku. Turėdavo jaunuoliai ir kasdieninių pareigų. Kiekvienas kas savaitę privalėdavo užrašyti bent po vieną dainą, pasaką, priežodį ar mįslę. Jų surinktą tautosaką savo leidiniams vėliau panaudojo J. Basanavičius. Tačiau 1902 m. Žvaigždės draugija buvo susekta ir panaikinta, o jos vadovas J. O. Širvydas priverstas emigruoti į JAV. Čia jis susibičiuliavo su J. Šliūpu ir prisidėjo prie laisvamanių veiklos, dalyvavo lietuvių socialistų sąjungos veikloje, net redagavo jų laikraštį „Kova“. Nesvetima jam buvo Tėvynės mylėtojų draugija. Tačiau nuo socialistinių idealų greit pasitraukė. 1921 – 1928 m. Jis redagavo laikraštį „Vienybė“, o grįžęs į Lietuvą dalyvavo šaulių, tautininkų sąjungos veikloje. Apsigyveno Jūžintuose, ir, anot paties Širvydo: „apsamanojau, apkerpėjau, kaip kelmas“. Širvydas norėjo įsteigti knygyną ir tam prašė paaukoti knygų. Be galo daug laiko atimdavo darbas prie visuotinio lietuvių kalbos žodyno. Jam atrodė, kad šiam darbui ir šimto metų neužteks.
J. O. Širvydas paliko nemažai publicistikos, mokslo populiarinimo knygų: „Dėl ko žmogus lieja prakaitą“, „Kūdikių vergija laisvojoje Amerikoje“, „Kultūros piešiniai“, „Rytojun bežiūrint“, „Atilos siaubimas lietuvių kraštais“. Bendraudamas su žinomais Lietuvos visuomenės veikėjais, jis mums paliko atsiminimų apie J. Šliūpą, K. Būgą. J. O. Širvydas mirė 1935 m. gruodžio 27 dieną. Palaidotas Jūžintuose.
